©2019 by Naminisnaminis

Search
  • Sonata Razmiene

Raugintas... Kas?

Visi esame valgę raugintų kopūstų, raugintų agurkų. Na, gal esame girdėję apie ar mamų šuliniuose raugintus grybus, burokėlius, obuolius. Mano mama raugino daug miško ir sodo gėrybių, tačiau man, vaikui, visi tie rauginti dalykai nelabai patiko. Lyg pabalę, apsivėlę, šiek tiek pažliugę, keisto aštroko skonio.. O kadangi nepatiko, rauginimu nesidomėjau, nebandžiau raugti ir visiškai užmiršau tokį maisto ruošimo būdą.


Tačiau viena paskaita apie raugintus produktus, maistą ir jų naudą žmogaus sveikatai man tarsi suteikė progą iš naujo prisiminti ir pabandyti raugti. Dabar rauginu daug dalykų – daržoves, salotas, grybus.


Bet su Jumis noriu pasidalinti kitu atradimu – raugintu cukrumi. Nustebote? Taip, raugintu cukrumi.


Sako, kad raugintas cukrus savo savybėmis nenusileidžia medui. Tiesą pasakius, netyriau, tačiau tikiu, kad taip yra, ir to man užtenka, kad galėčiau be didesnės sąžinės graužaties tokį cukrų naudoti arbatai, kavai skaninti ar dėti į pyragus ar desertus. Jo skonis ypatingas ir kiekvieną kartą vis kitoks, nes vis keičiu ingredientus.


Raugti cukrų labai paprasta –tiesiog turėkite 1 kilogramą cukraus ir apie 2-3 stiklines rūgščių sulčių. Pavyzdžiui, apelsinų, citrinų, vyšnių, juodųjų serbentų, agrastų, spanguolių ir t.t. Cukrų tiesiog užpilu sultimis. Pirmąją savaitę vis maišau cukrų po 2-3 kartus per dieną (nepatingėkit, nes nemaišant galima sulaukti pelėsio), o po to palieku jį „gyventi“ 3 mėnesiams tiesiog kambaryje, spintelėje. Laikas prabėga labia greitai. Visa tą laiką labai įdomu stebėti, kaip keičiasi cukraus konsistencija, spalva, net kitoks kvapas atsiranda. O paragavus jau gerai raugintą cukrų, nepasakytum, kad tai yra cukrus. Man jis panašus lyg į sirupą, lyg į medų...





Tikrai rekomenduoju paeksperimentuoti ir pasidaryti tokio cukraus, nes dauguma mūsų gi smaližiai, o smaguriauti be jokios sąžinės graužaties labai norisi.

105 views